Ar Lietuvos influenceriai komercializuoja savo prekės ženklą #12
Taip pat kaip prekės ženklai virsta medija kompanijomis ir augantis spaudimas Clubhouse
Sveiki,
Šiandien trumpai apžvelgiu Lietuvos influencerių ir Patreon lyderių gebėjimą plėsti savo ženklą į kitas sritis ir taip paversti savo įtaką tvariu verslu. Taip pat aptariu kaip prekės ženklai virsta medija kompanijomis, vis augantį spaudimą Clubhouse’ui ir kad Google nebėra paieškos variklis. Dar 10 naujienų trumpai ir muzika. Viso 1584 žodžiai arba 8 minutės skaitymo.
Šiandien taip pat darau pristatymą Lietuvos komunikacijos asociacijai apie media ir technologijų pokyčius bei jų įtaką komunikacijos industrijai. Transliacija yra vieša, tereikia prisiregistruoti.
Didelis ačiū visiems mane parėmusiems. Svarbu jausti palaikymą. Jei ir jums mano kuriamas turinys atrodo vertingas, galite palaikyti Media X. Tai labai paprasta: tiesiog paspauskite mygtuką apačioje ir galėsite pasirinkti sumą, kuria norite prisidėti. Tai visiškai savanoriška, o Media X turinys yra nemokamas.
Ar Lietuvos influenceriai plečia savo prekės ženklą į kitas sritis?
9 metų Ryan Kaji turi vieną populiariausių Youtube kanalų su 29 mln. sekėjų, kurie žiūri kaip vaikas išpakuoja įvairius žaislus ir visaip kaip tai komentuoja. Tačiau jis daugiau uždirba ne iš reklamos, o iš įvairių bendradarbiavimų ir savo atributikos pardavinėjimo.
Jo tėvai ir vadybininkai sudarė sutartis su Walmart ir Target dėl rėmimų bei atributikos, tuoj atsiras jo vardo Skechers linija. Praėjusiais metais pajamos iš rėmimo sutarčių ir atributikos pardavimo sudarė 60-70% visų jo 30 mln. USD pajamų.
Praėjusią savaitę rašiau, kad Facebook, Spotify ir Shopify siekia glaudžiau bendradarbiauti ir suteikti kūrėjams daugiau galimybių uždirbti ne tik iš tiesioginės savo veiklos, bet ir, panaudojant savo vardą ir fanų meilę, plėsti prekės ženklą į kitas sritis ir gauti naujų pajamų šaltinių.
Žinoma, galima dar kalbėti apie pastarųjų mėnesių išprotėjimą NFT ir tikėtis, kad super fanas nusipirks kokią vienetinę kopiją, bet realiau yra tiesiog padaryti paprastą veiksmą versle – išplėsti savo prekės ženklą į kitas sritis. Nusprendžiau pažiūrėti, ar Lietuvos influenceriai komercializuoja savo vardą.
Man influencerio karjera primena sportininko – būdamas viršūnėje gali daug uždirbti, tačiau pati karjera yra nenuspėjama ir neilga. Būtent todėl būnant viršūnėje labai svarbu maksimizuoti visas turimas galimybes ir pasikloti pamatus ateičiai.
Paėmiau naujausią Lietuvos influencerių reitingą ir sąžiningai aplankiau kiekvieno įtakotojo pagrindinį kanalą, pažiūrėjau ar ten yra skelbiama informacija apie influencerio parduotuvę ar kitokius produktus. Ieškojau bet kokios komercijos.
Atmečiau visas nuorodas į Patreon ir kitus rėmimo būdus, tai tiesiog dar vienas kanalas susirinkti pinigus už savo pagrindinę veiklą. Taip pat nesigilinau į reklamines sutartis su prekės ženklais - tai irgi inluencerių duona kasdieninė. Mane domino ar nuomonės formuotojų reitingo lyderiai plečia savo prekės ženklą į kitas verslo sritis ir taip generuoja pajamas ne tik iš tiesioginės veiklos.
Foto: Influenceriureitingas.lt
Iš 28 influencerių (Beata Nicholson paminėta keliose kategorijose, o vienas nenorėjo būti paskelbtas), kažkokius komercinius produktus siūlo kiek daug nei trečdalis – 10 nuomonės formuotojų: Karolina Meschino, Mantas Stonkus, Simona Nainė, Žydrūnas Savickas, Beata Nicholson, Benediktas Vanagas, Algis Kriščiūnas, Vaida Kuprienė, Beata Tiškevič, Krebždesys.
Pats reitingas yra suskirstytas į TOP10 Youtube, Facebook ir Instagram influencerių. Šią savaitę reitingo sudarytojai agentūra SuperYou skelbė, kad reklamos užsakovai Lietuvoje daugiausiai investuoja į Instagram influencerius. Reikia pasakyti, kad Instagram ir Facebook nuomonės formuotojai yra verslesni, tuo tarpu tik vienas Youtube influenceris (Krebždesys) turi savo atributikos parduotuvę.
Dar per visokias šalutines paieškas užmačiau, kad Stimo Media turi rankomis darytų apyrankių parduotuvę, Indrė Stonkuvienė - grožio dėžutės. Bet abu to visiškai nekomunikuoja savo puslapiuose. Nesu influencerių pasaulio analitikas ir šita mano apžvalga tėra greitas temperatūros nuėmimas. Gali būti, kad kažką praleidau, bet jei negaliu greitai ir lengvai rasti produktų pagrindiniuose puslapiuose, man kaip vartotojui jie ir neegzistuoja.
Iš influencerių sąrašo yra keli žmonės, kurie drąsiai galėtų plėsti savo prekės ženklą į atributiką ar kitas prekes. Teko girdėti, kad iš lietuviškų influencerių būtent deMiko yra labai naudingas prekės ženklams ir reklamuodamas juos atveda nemažai naujų klientų. Neabejoju, kad jis puikiai konvertuotų ir savo atributikos pirkėjus. Šventinis Bankuchenas (kuris savo puslapyje skelbiasi, kad galima įsigyti jo kūrinių skaitmenines kopijas), mano galva, turėtų nemažai potencialo su savo atributika.
Foto: Šventinis Bankuchenas, Lietuvos istorijos repas vizualizacija. Tokius marškinėlius pirkčiau:)
Besigilindamas į influencerių komercializijos temą, užtikau parduotuvę merch.lt, kurie praėjusiais metais startavo su idėja pardavinėti drabužius su žinomų žmonių brandingu. Turint omenyje, kad dauguma Lietuvos influencerių yra vieno žmogaus orkestras, toks modelis galėtų būti naudingas abiems pusėms. Čia galima rasti Laisvės TV, didžėjaus Dapa Deep, elektroninio sporto organizacijos Timechasers atributiką. Yra ir Whydoto puslapis, bet jis tuščias. Panašu, kad projektas stagnuoja, nes parduotuvė po gero pusmečio atrodo taip pat kaip ir pradžioje.
Įdomu, kad Laisvės TV savo atributiką pardavinėja per merch.lt, o tuo tarpu jų pačių atributikos puslapis kažkodėl pardavinėja labai bendrinius rūbus. Laisvės TV bendradarbiauja su Mano atributika, kurie padeda paleidinėti savo drabužių linijas prekės ženklams.
Laisvės TV atstovauja aktyvistinę žiniasklaidą, t.y. jie ne tik kuria turinį, bet ir organizuoja įvairias atgarsio sulaukiančias akcijas. Tokios atributikos, kuri patiems fanams padeda komunikuoti jų poziciją, sėkmės tikimybė yra labai didelė. Tad dabartinė parduotuvė man atrodo kaip neišnaudota galimybė.
Tas pats galioja ir kitiems lietuviško Patreon lyderiams – Skirmantui Malinauskui ir Audriui Bačiuliui. Jie taip pat pasirinkę aiškią vertybinę kryptį ir tai būtų galima komercializuoti per atributiką. Fanams tai būtų ne tik palaikymas kūrėjui.
Kiekvienas iš šių kūrėjų yra paleidęs ne vieną skrajojančią frazę, yra puikiai jų auditorijai suvokiamų lokalių juokų. Tokia atributika kūrėjų bendruomenėms leistų komunikuoti savo pažiūras ir pozicijas plačiau. Pvz., neabejoju, kad 15min tyrimas ir aplink besisukę skandalai galėjo virsti puikia “Parodyk akytes” atributikos linija.
Didžioji dalis kūrėjų turi labai emocinį ryšį su savo auditorija ir tai galima paversti tvariu (pelningu, o ne žaliu) verslu. Tam reikia aiškios strategijos. Pabaigai paskaitykite apie BTS, Kpop grupę, kuri pasaulį užkariauja ne tik muzika, bet ir savo rinkodaros strategija. 2019 m. jie iš muzikos, bilietų ir atributikos surinko 4,65 mlrd. USD. Viena muzikos grupė padarė 0,3% Pietų Korėjos biudžeto.
Prekės ženklai tampa media kompanijomis
Prekės ženklų virsmas media kompanijomis prasidėjo jau anksčiau, tačiau ypač paspartėjo pastaruoju metu. Atsiradus fragmentacijai, daugiau mokamo turinio, kuriame nebėra reklamos, taip pat galimybei persukti reklamą, prekės ženklams teko galvoti, kaip kurti savo įvaizdį tokioje aplinkoje.
Taip kompanijos pradėjo kurti turinį, kuris labiau primena pramogines ar dokumentines televizijų laidas nei senus rinkodaros ar komunikacijos triukus. Štai Pepsi, išleidęs naują skonį Pepsi Mango su ViacomCBS, valdančiais ir interneto TV transliuotoją Paramount+, tariasi dėl pažinčių realybės šou. Mattel kuria kitą realybės šou dizaineriams Barbie Fashion Battle. Shopify turi Shopify Studios, atskirą įmonę, kuri rūpinasi įtraukiančių istorijų apie verslininkiškumą kūrimu. Dabar jie Disney+ platformai kuria dokumentinį serialą Own the Room.
Tokios turinio rinkodaros galima pastebėti ir daugiau. Dabar plačiai mano pažįstamų tarpe aptarinėjamas Netflix serialas apie meditaciją Headspace Guide to Meditation irgi yra komercinis kūrinys. Headspace yra 100 mln. USD vertės kompanija, kurią sukūrė buvęs budistų vienuolis drauge su reklamos strategu.
Foto: Netflix serialo Headspace Guide to Meditation užsklanda
Labai kokybišką turinį tiek tekstiniu, tiek video, tiek audio formatu kuria ir naujienlaiškių platforma Mailchimp. WeTransfer turi WePresent, nuostabiai gražių verslininkiškumo istorijų multimedijų projektą.
Toks turinio kūrimas yra labai stiprus prekės ženklo kūrimo veiksmas, nes jis parodo už kokias vertybes stovima. Geros istorijos suteikia visiškai kitokį emocinį ryšį su auditorija.
Clubhouse’ui darosi karšta - Spotify įsigijo konkurentą
Spotify žengia į socialinį audio ir įsigijo Clubhouse kopiją skirtą sporto fanams Locker Room. Negana to, Spotify pranešime pasakė, kad netrukus jie praplės Locker Room galimybes ir atvers aplikaciją platesniam ratui kūrėjų, kurie galės aplikacijoje rengti debatus ir koncertus. Na kitaip tariant bus tiesiog Clubhouse, tik su gerokai platesniu Spotify palaikymu ir, neabejoju, įvairiomis integracijomis.
Jau anksčiau esu rašęs:
<…> mano nuomone Clubhouse fenomenas turėtų pradėti blėsti beisbaigiant pandemijai ir, kad greičiausiai tai galėtų tapti nišine aplikacija. Kitas variantas - tapti didesnės platformos dalimi. Prisiminus, ką dabar kuria Spotify, visai būtų logiška, jei jei švedų kompanija sugalvotų įsigyti Clubhouse.
Aš nuoširdžiai maniau, kad Spotify yra realiausias Clubhouse pirkėjas, bet švedų kompanija pasirinko kloną, kuris, be abejo, yra ir pigesnis. Tai tik parodo, kiek pats Clubhouse modelis yra lengvai nukopijuojamas.
Dar ką tik Slack pranešė, kad kuria kažką panašaus į Clubhouse, kur galima su kolegomis susirinkti gyvai padiskutuoti. Facebook aktyviai dirba ties savo socialinio audio versija. Tą patį pradėjo daryti ir LinkedIn. Discord socialinis tinklas jau pranešė, kad gyvi audio pokalbiai pas juos veikia.
Vienas iš rizikos kapitalo fondo Andreessen Horowitz, kurie ir yra pagrindiniai Clubhouse globėjai, partnerių Alex Rampell yra paleidęs žymią frazę:
Pagrindinis kovos tarp kiekvieno startuolio ir įsitvirtinusios kompanijos aspektas yra ar startuolis gali gauti dirstribuciją anksčiau nei kompanija gali įdiegti inovaciją.
Clubhouse vis dar prieinamas tik iOS vartotojams, juos kopijuoja bet kas kam nesitingi. Aplikacijos potencialo langas veriasi daug greičiau nei buvo galima pamanyti. Man labiau įdomu ne ar parsiduos jie, bet kam.
Google - nebe paieškos variklis
Mūsų dauguma paieškų Google nesibaigia jokiu veiksmu. Štai matote grafiką, kad tik kiek daugiau nei penktadalis paieškų baigiasi organinio rezultato paspaudimu.
Kitaip tariant, šie duomenys rodo, kad Google dabar yra daugiau informacijos platforma nei paieškos variklis. Per įvairius plėtinius, kitus sprendimus, Google dažnam vartotojui suteikia pakankamai informacijos, kad šiam nebereikėtų net eiti į kitą šaltinį.
Google vistiek yra labai svarbus prekės ženklams ir informacijos kūrėjams. Bet jei jums svarbu, kad vartotojas būtinai paspaustų jūsų nuoroda, reikia Google specifiką turėti omenyje.
Trumpai
Pernai sparčiausiai augęs žanras video platformose - dokumentika
Foto: Axios
Duomenys rodo, kad grietinėlę iš e. prekybos nugriebia e. komercijos lyderiai
D. Sabonis investavo į NFT startuolį, valdantį „NBA Top Shot“
Kaip Coca Cola naudoja žmonių elgsenos mokslą
New York Times galvoja kaip diversifikuoti verslą ir žiūri į žaidimų industriją
Lauko reklamos vizualų efektyvumą tikrins dirbtinis intelektas
Aplink Clubhouse atsiranda papildomų paslaugų ekosistema
Google nori konkuruoti su Amazon ekomercijoje
Baltijos šių ekomercijos rinkoje prasidėjo konsolidacija
Muzika
Man visada nuostabu, kai profesionalai pamato detalę, kuri paprastam žmogui nesukelia jokių klausimų. Su malonumu perskaičiau Wired tekstą apie tai, kodėl Dua Lipa klipe Physical vienas nerealiai atrodantis judesys yra visai realus (2:40 klipe). Aš labai norėčiau, kad vaikams taip būtų aiškinami fizikos dėsniai. Iki!